Sukrečianti istorija apie lemtingą dviejų nesutaikomų priešų meilę, kurios akivaizdoje gimė unikalus, vienintelis visoje to meto Europoje, geto teatras.
Jaunas nacių karininkas Kitelis (akt. Sebastianas Hülkas) vaikšto po getą ir tyrinėja pastatą, kuriame neperseniausiai vykdavo teatro pasirodymai, o šiuo metu darbuojasi žydų siuvėjo Veiskopfo brigada. Netrukus Kitelis pastebi jauną gražią moterį (akt. Erika Marozs?n). Paaiškėjus, jog ji po apatiniais slepia kilogramą pupų, Kitelis įsako ją sušaudyti. Mirtinai išsigandusią merginą užstoja jaunas lėlininkas Srulikas (akt. Andrius Žebrauskas) ir aktorė Lina (akt. Margarita ?iemelytė), besislepianti po lėlės marionetės kauke. Iš jų nacių karininkas sužino, kad moteris, kurią jis ruošiasi sušaudyti – Europos muzikinio pasaulio žvaigždė Chaja. Kiteliui nesvetima meilė muzikai – prieš tapdamas nacių karininku jis pats ragavo aktoriaus ir džiazo muzikanto duonos. Nuostabaus Chajos balso sužavėtas jaunasis vokietis įsimyli žydaitę ir įsako Judenratui (geto žydų tarybai) įkurti Vilniaus geto teatrą.
Vilniaus gete veikęs žydų teatras myriop pasmerktųjų gyvenimus pratęsė daugiau nei metams. Per šį laikotarpį į teatro pasirodymus parduota daugiau nei 70 tūkstančių bilietų. Vaidinimus stebėjo ne tik geto gyventojai, bet ir getui vadovavę naciai. Tokia 1942 m. gete atidaryto žydų teatro idilė ne vienam įkvėpė viltį išlikti, išreikšti save ir nepasiduoti nevilčiai. Praėjus keturiems mėnesiams po Vilniaus žydų deportavimo į getus baimę mirti įveikė kitas, daug stipresnis troškimas – jaustis žmonėmis. Menas padėjo ištverti eilinę dieną geto „rojuje“ ir atrasti save muzikoje, šokyje, vaidinime, poezijoje.
Filmo biudžetas - 1,3 mln. eurų (beveik 4,5 mln. litų).
Diskusija apie filmą...








