Diskusijos svečiuose pas mistrale

chia kaip pastebejau chia lyg ir galima deti savo beviltishkus pasiblevyzgojimus, kad kiti galetu ishjuokti, o koks nors vienas nesusipratelis pasakytu, jog grazhu?
nu jei neteisingai supratau, tai tada nepykit, bet vat, galiu ir idet chia bishki savo pasiblevyzgavojimu, kurie buvo pakankamai daug kartu smerkiami, del savo nelinksmumo...
bet ne kitiems aš kuriu.

Pilkam sode
Sudegusioj Pievoj..
Juodam kape..
Negestančioj sieloj..
Užgeso šviesa...
Pradėjo lyti..
Rožė buvo gyva
O dabar ėmė vysti..
Visa tai padaryta
Iš didelio šalto akmens..
kad išgertum iš ryto
Tau reikia vandens...
Išgerk savo skausm?
Išgerk ir kitų
Tai suteiks Tau daug džiausmo..
Atsiras daug aukų..
Tas džiaugsmas slypi
Tarp ašarų liūdnų..
Tačiau išnyksta
Iš sielų linksmų..
Paukštis kyla į viršų
Bet leidžias greičiau..
Aš niekada nepamiršiu,
Kai tai pamačiau..
Vieni gyvena rojuj..
Kiti pragare..
žmonėm nereikia to laukti
Nes visa tai yra čia.
Visur pilna įdomių padarų,
Vieni juos mato, kiti ne
Kiti juos regi per rūką
Tik baisiam košmare..
O jei košmaras jau virto
Balta diena?
Tuomet žmonės išgirdę
Bėgtų iš čia..
žmonėm nepatinka
Matyti tiesą
Todėl pilkam sode
Jie uždega šviesą..

~

Tamsa apgaubia Medžius apakusius
Išlaisvina sielas, laisvės netekusias
Išlaisvina skausmą, kruviną, vieną..
Visa tai buvo užrakinta narve, per dieną..
Dabar gali skristi, gali sėdėti
Ant skardžio krašto ir kentėti..
Gali surasti Mėnulį, su juo kalbėti
Gali pakilti aukštai, žmones stebėti...
Skristi tolyn, per Rūką, per Vėją...
Ir aš kažkada skristi galėjau..
žinau, kad galėjau ir visad žinojau
Tačiau sparnai tuščiam gyvenime užsiliepsnojo
Ir sudegė kruvinoj beprasmybėj
Pelenai išsibarstė pilkoj Tuštybėj..
Kiti, mačiau, kartais turi sparnus
Bet juos praranda, kaip praranda sapnus
Nors gal ne praranda, o atiduoda
Išgerdami šlykštų ir tuščią gyvenimo nuodą...
Pasiilgau naktų, kai aš skristi galėjau..
Pasiekti Mėnulį, žaisti su Vėju...
Skristi virš Medžių, kurių sielos šnekėjo
Negyvi Lapai nuo Medžių byrėjo..
Kai degė Sparnai labai skaudėjo...

~

Aš sodinsiu Iliuzijų Medžius..
Ant stiklinio kalno pakriaušės..
Tačiau tie medžiai tuoj nudžius..
Ir mano kalną JŪS nugriausit..
Stiklo šukės man įsmigs
Giliai giliai į mano sielą
realybė išdegins mano akis
Ir aš vėl iš naujo piešiu Pievą..
Mano Pieva bus toli nuo čia..
Nuo šito beviltiško realaus pasaulio..
Aš ten pasislėpsiu naktį šią?
Ir nebematysiu daugiau saulės..
Man nereikia nieko naujo..
O JUM tereikia mano kraujo
Trokštat mano sielos saujoj
Įkalinti mane savo narvo apgaulęj..

žinau, tuoj pat prasides kritika del pesimizmo, ir panashiai, nu bet ar jums gaila, kad aš randu dzhiaugsma liudesy?

Vaj?j kaip gra?u....

hmz, na achiu..

kodel sakei kad daug kartu buwai smerkiama? juk tai beprotiskai grazu

tai daug kas buna nusistate priesh kazhka nelinksmo, ir daug kam mano ishsakytos mintys atrode dirbtinos, ir shiaip, mazhduag aš chia baisiai noriu atrodyt liudna..
tikiuosi ne tai mane taip paveike, nes kazhkodel pastaruosius puse metu visishkai nebekuriu nieko rashtu... o reiketu.. ne, shiaip, nelabai man rupi, ka kas galvoja, bet visko gali but, kad galbut mane ir izheide kazhkur labai giliai, tai jog žmones dar sugeba manyti, jog aš noriu atrodyti, nors shiaip, labai abejoju, ar chia tai galejo paveikt.. nu vnzho.. kazhkodel nebeisheina kurti zhodzhiais.. matyt todel kad duagiau laiko skiriu fotografijai..

chia iš senesniu dar.

Pieva žydi Pieva pūva

Jūsų pieva žydi
mano pieva pūva
Jūsų saulė švyti
mano dangus griūva
Jūs renkatės pieną
aš renkuosi kraują
Jūs renkatės vis kitką
aš nenoriu nieko naujo
Jūs renkatės viską
aš nesirenku nieko
Jūs judate į priekį
aš stoviu vietoj
Jūs renkatės namus
aš renkuosi gatvę
Jūs renkatės draugus
aš renkuosi vienatvę
Jūs renkatės kalnus
aš renkuosi duobę
Jūs renkatės vaistus
aš renkuosi nuodą
..:Jūsų pieva žydi
mano pieva pūva
Jūsų sielos gyvos
mano siela žūva...

hmz.. nu jo, kazhkaip prisiminus shita eilerashti, matosi, kad seniai rashytas.. per daug pasidavimo.

patiko nors is pirmo zvilgsnio kai pamaciau pagalvojau kad bus zodziai pasikartojantys ir beprasmiai,taciau kai paskaiciau labai patiko:)

hmz, kad tie zhodzhiai pas mane dazhnai kartojasi..
shiaip man kazhkodel mano eilerashchiai kazhkokie artimi, bet kartu labai svetimi.. nezhinau.. taip ne visai savo balsu kalbu juose.. greichiau priskirchiau veikejua pasakotojui, negu sau.. nes kazhkaip... nu nezhinua... keista net, nors ne visi eileraschiai to svetimumo turi..

chia neseniai radau tokius du, net buvau pamirshus, kad rashiau juos..
gana materialus kazhkokie.

Stačiau aš namą iš plytų..
Kad mano siela nesulytų…
Kad tamsią naktį uždegčiau šviesą
Kad plytų sienos uždengtų tiesą
Bet visi iš mano sienos siplnos
Traukė plytas vieną po kitos..
Mano sienos svyravo, plytas gaudžiau
Netyčia vieną plytą sulaužiau
Ir man patiko...
Pro vieną skylę išvydau
Tamsią naktį, ledą ant kurio paslydau
Pasaulį kurio nebedengia spalvų apgaulė
Seniai pajuodavusią toksinių atliekų saulę...
Ėmiau aš savo namą griauti..
Ant prakaitu aplietų plytų spjauti...
Ir traukti suirusias plytas iš sienų..
O kas bus, kai plytą paliksiu tik vieną?


Pilną juodų dulkių pasaulį
Uždengiau baltom ligoninės sienom
Apšviečiančią juodus neapykantos debesis saulę
Iškeičiau į blankią neoninės lempos mėnesieną
Nuo beveidžių žmonių niekinančių žvilgsnių
Mane apsaugo mano sienų plytos minkštos
Nebegirdžiu tų tylių mane persekiojančių žingsnių
Jie pasiliko už storų palatos durų, tris kartus užrakintų
Aš kas naktį rėkiu, bet nežinau ar girdi mane
Tie, kurie kas dieną rėkia mano galvoje
Mane raudona kapsule tris kartus per dieną maitina
Bet neduoda vandens, ji užstinga gerklėje.. dusina.
Dusina kaip ir žuvusi laimė, kurios nenuplovė
Pasibaigusios ašaros užtinusiuose ašarų kanaluose
Kiekvieną naktį atsigulu į kampą šalia mano kietos lovos
Ir žiūriu kaip mirksi raudona lemputė ant kameros
Bet jau nebijau, žinau, kad į mano pasaulį jau niekas nebežiūri
Niekam nebeįdomu, kaip aš sau kas dieną galandu liežuvį
Jie mane mato, tik kaip plaukiančią žuvį
Akvariume, nes už šitų sienų visi kaip žmonės jau žuvę..

Mėlynas Vėjas, kodėl tavo kūriniai turėtų būti smerkiami, jei jie tokie gražūs ir iškalbingi?

Pagarba.

Nokturnė rašė:Pagarba.

Same here.. Nesu as toks eilerasciu megejas, bet seip ziauriai grazu.. Ypac patiko "Pilkam sode"

Mama mija
vistiek mylesiu aš tavo viena vieninteli eilerashty labiausiai...

graziu minciu yra ypac;

Stačiau aš namą iš plytų..
Kad mano siela nesulytų…
Kad tamsią naktį uždegčiau šviesą
Kad plytų sienos uždengtų tiesą
Bet visi iš mano sienos siplnos
Traukė plytas vieną po kitos..

kox skirtumas rasai pesimistiskai ar tik apie grazius dalykus:) man asmeniskai taipogi rasant eilerasti nesauna jokia dziugi mintis,norisi rasyti tik apie tai kas skaudu ir panasiai:) man pirmasis eilerastis labai primine daina:)

nu yra Foje tokia daina "baltam name", tai gal ja primine.. nes man atrodo rashant ta eilerashti, man ta daina skambejo, tai ir gavosi shiek tiek panashiai, ir pagal ta melodija.. man taip dahznai buna, kai eileraschius rashau... pvz pieva zhydi pieva puva, man labai rashesi, kai prisiminiau kad kazhkada esu girdejus tokia airijos ir skamp daina "spalvotas", tai man melodija, panashus zhodzhiai, skambejo mintyse ir rashiau... nors pachia ta daina nelabai palyginus seniia buvau parsisiuntus...

Akrabate, kuri?