Nepilnamečių pyktis šią vasarą buvo nukreiptas į mokyklas.
Kai kurių uostamiesčio mokyklų vadovai nespėja skaičiuoti išdužusių langų. Jie tvirtino tokio mokyklų niekinimo dar neregėję. Skaičiai rodo, jog tarp nusikaltėlių - vis daugiau vaikų.
Nusikalsta vaikai
Klaipėdos VPK atstovas spaudai Albinas Strumyla pastebėjo, kad per pastaruosius penkerius metus nepilnamečių nusikalstamumas nuolat didėjo.
„Liūdina ir kita tendencija – nepilnamečių nusikaltėlių amžius jaunėja. Jeigu anksčiau nusikalsdavo 15-16 metų paaugliai, dabar vis dažniau nusižengia 13-14 metų vaikai“, - teigė A.Strumyla.
Pašnekovo nuomone, paaugliai vasarą neturi ką veikti, slampinėja kiemais, gatvėmis ir krečia šunybes.
„Į stovyklas ne visi tėvai gali vaikus išsiųsti, tad jie renkasi kitus laisvalaikio praleidimo būdus. Mokyklos niokojamos dėl tos pačios priežasties. Problema tai, kad pastatai nesaugomi. Saugos tarnybos rūpinasi tik vidaus saugumu, o budintys patruliai negali nuolat būti vienoje vietoje“, - pasakojo pareigūnas.
„Paauglių agresija – rimta problema, su kuria būtina kovoti“, - tvirtino A.Strumyla.
Priežastys - šeimoje
Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Lideikytė spėjo, kad pastaruoju metu jaunuolius apsėdęs pykčio virusas.
„Paauglių agresija – visos Lietuvos problema. Niokodami ir naikindami jaunuoliai išlieja savo pyktį, demonstruoja jėgą, nes gerumo ir užuojautos reikšti nemoka“, - teigė V.Lideikytė.
Jos manymu, paauglių agresijos priežasčių reikia ieškoti šeimoje.
„Tenka pripažinti ir tai, kad materialiniai siekiai, noras išsiskirti ir turėti užgožia svarbius dvasinius dalykus, žmogiškumą“, - pastebėjo pašnekovė. Jos nuomone, vaikai dabar nemoka bendrauti, žaisti, neturi kur išlieti savo energijos. „Jei žaidžia krepšinį, tai kiekvienas kamuolio smūgis palydimas keiksmažodžių“, - stebėjosi pareigūnė.
Paliekami vieni
Psichologė Rasa Karalienė teigė, kad paauglių nusikalstamumas – šeimos ir visuomenės problema.
„Tėvai tampa vis labiau užimti. Todėl vaikai labai anksti paliekami vieni. Tenka girdėti tėvus teisinantis, kad neva jie turi dirbti, negali grįžti anksčiau. Taip atžalos paliekamos laukinėmis sąlygomis“, - pastebėjo specialistė.
Agresyvumas, anot psichologės, slypi kiekviename iš mūsų.
„Suaugęs žmogus sąmoningai suvokia, ką galima ir ko nederėtų daryti. Paaugliai - dar nesusiformavusios asmenybės, todėl savo elgesį ne visada kontroliuoja“, - pabrėžė pašnekovė.
Trūksta parkų
R.Karalienė prisiminė užsienio šalių patirtį.
„Vakaruose moksleiviai neturi tokių ilgų vasaros atostogų, nes jos paskirstytos per visus metus. Paaugliai įtraukiami į programas, jiems suteikiama galimybė užsidirbti“, - pasakojo psichologė.
Ji sutiko, kad paauglių agresiją galėjo paskatinti ir šios vasaros karščiai. Siekiant atsigaivinti, išgeriama daugiau alaus, o apsvaigus ir padaroma nemažai nusikaltimų.
Anot R.Karalienės, paaugliai renkasi mokyklų, darželių teritorijose, nes mieste trūksta parkų.
„Jaunuoliai neturi kur leisti laiką. Ne visi gali nuvykti už miesto, todėl renkasi arčiau namų esančius kiemus, kur triukšmaudami trukdo aplinkinių namų gyventojams“, - problemą įvardijo psichologė.
Specialistės manymu, paauglių agresyvumo problema pirmiausia turi būti sprendžiama šeimoje. Tačiau visuomenė irgi neturi likti abejinga.
http://www.klaipeda.daily.lt







