"Tiesą sakant, nustatėme esant priešingai nei tikėjomės", - sakė sociologijos mokslų doktorantė Adriannė Frech iš Ohajo valstijos universiteto, atlikusi minėtąjį tyrimą padedama sociologijos docentės Kristi Williams.
Jodvi tikėjosi nustatyti, kad vieno sutuoktinio depresija sunkia našta prislegia santuoką, tačiau "paprasčiausiai tapus svarbiu kitam, galima palengvinti depresijos simptomus", teigė A.Frech.
A.Frech tyrimo duomenis pristatys sekmadienį Monrealyje rengiamame Amerikos sociologų asociacijos metiniame suvažiavime.
Mokslininkės tyrė 3 066 asmenis, kamuojamus standartinių depresijos požymių, pavyzdžiui, nemigos ir nuolatinio liūdesio, prieš ir po pirmosios santuokos.
Jos nustatė, kad susituokus depresuotiems žmonėms šie simptomai gerokai palengvėjo.
"Galbūt depresuotiems žmonėms ypatingai reikia glaudaus ryšio, emocinio artumo ir socialinės paramos, kurią gali suteikti santuoka <...> jeigu pradedi (santuoką) laimingas, tai pusė darbo padaryta, - sakė K.Williams.
Kita vertus, jeigu pats nesergi depresija, santuokos poveikis gali būti priešingas, įspėja A.Frech.
Žmonėms, kurie buvo laimingi iki vedybų, bet susituokė su depresija sergančiu asmeniu ir dabar kenčiantiems dėl šaltumo ar nesutarimų, verčiau jau likti viengungiais.
"Panašu, kad tiesa, jog susituokę su depresuotu asmeniu, sveiki žmonės rizikuoja, kad tokia santuoka jiems gerai nesibaigs", - teigė A.Frech.










