Deathly_Angel 2008-Vas-17 Sek, 2:26 pm
Mielas dienorašti,
2008 vasario 17d.
Arbata iš citrinos ant stalo, karšta dar, laukiu kol truputį atvės, oras lauke kaip pavasarį. Ant stalo vis dar stovi nuo švenčių likęs senis besmegenis, atsukęs į mane nugara. Keistas padaras.
O kai sėdi ant suoliuko ir staiga pradeda lyti, išsiskleidi skėti ir vis dar sėdi, tavo , skėčio saugoma vieta vis dar būna sausa, o kai atsistoji ir nueini ji tampa kaip ir visos. Neišsiskiriančios niekuom.
<..>Pažvelk aukštyn, žvelgdamas į apačią. Matai?<..>
~_~Mergaitė, kurios niekas nematė, nemato ir nematys[galbūt nematys]~_~
Naktis 22.30. Mašinų beveik nėra tik kartais pravažiuoja taksi. Mergaitė
jos nesikvietė, juk tik kelios gatvelės ir ji jau namie.
Tai, ką ji pamatė išėjusi, privertė ją nusišypsoti ir pasijausti laiminga bent akimirką:iš dangaus krito begalė purių snaigių, na ir kas, kad jos buvo šlapios, bet vis dėl to tai sniegas,kuris šiemet yra retas reiškinys ir kurio ši žiema beveik neturi. Pasukus į namų pusę prasidėjo gana ilgas, siauras keliukas. Apsnigtas, neišvaikščiotas, neišvažinėtas, nepaliestas žmonių,tą vakarą užmirštas ir tylus. Eidama mergaitė paliko savo pėdsakus, kurie sudrumstė balto aksomo tylą, kaip dailininko paveiksle atsiradęs ryškus akcentas. Pėdskai rodo, jog mergaitė nebuvo didelė ant kelio palikti maži, vienodi žingsniukai, kurie tęsiasi tiesia trajektorija. Kartais atsiranda vingelis, matyt pėdsakų savininkė atsisuko pažiūrėti kaip viskas atrodo už jos.
Silpnas, tačiau neramus vėjas blaško šilko daleles, nevisas, ne, nepūstė, tiesiog kelios purios dalelės, kurios nusiridinėjo sniego paviršiumi ir kurios nepalikdamos jokio pėdsako nepastebimai išnyko.
Mergaitė, nedidelė, apsnigta ir užsisvajojusi mergaitė, iš kart nepatraukė į namus, ji nuėjo toliau, ilgu, siauru, nepaliesto žmonių keliu. Apėjusi nedidelį ratą ji nuėjo link blokinio, penkiaaukščio namo ir nužingsniavo į laiptinę. Namuose jau nebebuvo jaukios tylos, kuri buvo kai mergaitė vaikščiojo, tačiau kelios minutės šios tylos pakeitė mėnesius triukšmo ir šurmulio.
O baltas, šilkinis patalas yra mūsų gyvenimas? Vieni nueina keliu, kuriuo jau ėjo daugelis žmonių, kiti eina ir palieka savo pėdsakus, treti nuskrieja lyg mažos, purios gyvenimo dalelės, nepalikdamos nei ženklo savo kelyje.
Ir aš girdėjau kai kažkas tyliai šnabždėjo Mano vardą
+_+Kai stengiamės užmiršti apie kokį nors žmogų. Tik ir galvojame apie jį.+_+
-_-Nori užmiršti žmogų? Galvok apie jį.-_-
________________________________
Ir aš žinau kad sunkios savaitės gale visad būna savaitgalis, kuris leidžia atsipalaiduoti.
Ir visai nesvarbu, kad šalta, kad Tu esi šlapia, kad pirštų nejauti, nes šalia sėdi geriausia draugė ir tai Tau padeda viską ištverti, užsimiršti.
Tiltas, šiltas vamzdis, maišelis, arbata iš termoso, šokoladas, geležinkelis po mumis ir traukinio laukimas.
Ir tai buvo nepakartojama...
Visada jūsų Gintarė.
Šiandien aš gera,
Šiandien aš visus myliu
Vaizdas: neseniai pradėjusios dygti snieguolytės, kurias apklojo šaltas sniegas
Garsas: lašiukų barbenimas į langą
Muzika: switchfoot - This is your life
Mintis:Ir net nesveiko proto žmogus suvokia, kad kartais būnu liūdna, tai kodėl tu negali suprasti???
Pliusų ir minusų vakaras [diena]
+Pliusą dedu Vestai už tai kad ji yra Vesta, kurią begalo myliu
-Minusą dedu Skaistei nes nebebendraujam
-Minusą dedu Kaimynams nes vapšė nusibodo tas grežimas
+Pliusą dedu Mindaugui nes yra mielas žmogus ir vienintelis, kuris nuoširdžiai pasako komplimentus
-Minusą dedu Broliui nes nekenčiu
+Pliusą dedu Akvilei nes pralinksmino
+Pliusą dedu Tėvams nes nieks daugiau tokių neturi
-Minusą dedu Nerijui nes mes tik klasiokai
-Minusą dedu Choro mokytojai nes užp...
+Pliusą dedu Simbai nes leidosi paglostomas
+Pliusą dedu Savo siuntimo programai nes randa visko ko man reikia
-Minusą dedu Kitam Nerijui nes kažkas atsitiko
-Minusą dedu Kęstui jis žino už ką
+Pliusą dedu Vaidui ir Gedžiui už tai kad ėjo su manim
Realybes šou palieka: Brolis, Skaistė,abuNerijai, Kęstas, Choro mokytoja
Realybės šou lyderiais tampa: Tėvai, Vesta, Simba, Mindaugas ir Mano siuntimo programa
Yra tokių kurie matydami pinigus nori juos paimti,
Radę alkoholį nori jį išgerti,
pastebėję žavią moterį torkšta ją nutempti į lovą
ir liesti ją savo purvinomis rankomis
Vieną dieną jie susirgs nepagydoma liga
Ir dvės klaikioj agonijoj