Diskusijos svečiuose pas mistrale

Nezinojau prie ko sia tema slieti. bet... manau kad sis klausimas praso pafilosofuoti..
ilgai diskutavom su vienu zmogeliuku.aisku neradom vieningos nuomones, cia tikriausiai irgi nerasim, bet...man labai idomi jusu versija;)

visi yra menininkai. jeis nei gimstama nei tanpama tik reikia atrasti kuri tavoji meno saka. o ja issvystes ir istobulines ir tapsi meninku juk niekas negimsta mokedamas. na aisku kiekvienas turi savo ribas o tie kurie ribu neturi tampa meninkais. juk tarp daugelio zymiu mokslininku ar politiku yra muzikantu ar dailininku, kai kurie tiesiog piesia tik del malonumo nesvarbu ar jiem iseina ar ne treikia piesti kaip vaikams ir nebuti savikritiskiems .

Menininku tikrai negimstama, juk santechnikas irgi negimė mokėdamas tvarkyti vamzdžius. Pirma reikia suvokti meną kaip amatą, gilintis į akademizmą, o tada jau kurti Tikrąjį Meną

Gimstama žmogumi, o po to jau tampama viskuo kitu.

Manau,kiekvienas gimęs turi menininko gyslą,sugebėjimų,tik kad ne visi tai atranda savyje.

[font=Georgia]Manau,jog tu iš pradzhiu gimsti menininku,o veliau tik tampi juo.Kadangi,
jei tu gimei su kazhkokiais ten super sugebejimais ir juos nelavinai,jie gali dingti ir iš to jokios naudos nebus...
Nemanau,jog galima tapti juo vien tik del dideliu pastangu bei noro.Tu gali buti,pavyzdzhiui,nors ir pachia geriausia siuveja visam pasauly...tachiau,jei tau iš prigimties neduotas geras skonis(tam,kad suderintum grazhiai spalvas ir pan.),tau apie dizaineres karjera galima tik pasvajot...

P.S.Shiam pasauly nera nei vieno netalentingo zhmogaus.
Tiesiog kiekvienam iš musu reikia atrasti save,rasti savo pashaukima.
Ir,savaime suprantama,tobulinti save shioje srityje
[/font]

1 procentas talento ir 99 darbo. Taip visur, ir su tais pačiais manininkais. Jie deda milžiniškas pastangas, kad savo įgūdžius ištobulintų. Menininku tampama milžiniško darbo ir pastangų dėka.

Žaltvykslė rašė:1 procentas talento ir 99 darbo. Taip visur, ir su tais pačiais manininkais. Jie deda milžiniškas pastangas, kad savo įgūdžius ištobulintų. Menininku tampama milžiniško darbo ir pastangų dėka.

Pritariu.Kiekvienas žmogas turi menininlo gyslelę,bet ne kiekvienas su ja dirba.Gal kai kurie jos nepastebi,arbu nemoka - nenori ištobulinti :}

aš menu laikau kūrybą, arba sugebejimą pamatyti tai, ką nuostabaus sukūrė Gamta, arba pats gyvenimas. arba simbolių pamatymą.
kažkaip nemanau, kad menas, tai yra tiesiog mokėjimas nupiešti proporcingas figūras, ar dar kažkas, ko reikia mokytis atitinkamose įstaigose. tai tėra apipavidalinimas. jeigu žmogus nejaučia savo viduje to įkvėpimo, to žavėjimosi aplinka, ir užsidegimo kurybai, tai jokios dailės akademijos jo nepavers menininku. menininkai gali sustoti kai visi bėga, ir pažvelgti į visumą pastebėdami atskiras detales, kurios pasirodo be galo žavios.
niekaip nesutinku dėl teiginio, jog 1 procentas talento, ir 99 proc. darbo. toli gražu ne 99 procentus visko išmoksti visokiose mokyklose. tai tėra apipavidalinimas. galbūt kokie 36 procentai visumos.. iš bėdos nebent 45, bet ne daugiau. be pomėgio, be įkvėpimo, be asmenybės sugebejimų, be filosofijos, be susikalbėjimo su savimi ir aplinka, nieko nebus. nu gal ne nieko, bet bent jau ne meno.
gimsta galbūt visi su daugiau ar mažiau galimybių išsiugdyti savyje tą įkvėpimą, tačiau jeigu jis palaidojamas laikui bėgant, tai jo nesukurs mokyklos.
sunkus darbas. šiaip, manua, sunkiausias darbas yra ne sukurti kažką, o ištverti savo asmeninius išgyvenimus. nes jeigu jau moki matyti pasaulį ne vien paviršutiniškai, kuris tau teikia energijos kūrybai, tai giliniesi ir į daugumą dalykų, kurie sukelia išgyvenimus sieloje. tai gyventi sunku, tas tiesa. gyventi prasmingai visada sunkiau, negu bandyti nusitempti pirmą pasitaikiusią šikną po mini sijonuku į lovą.

ir galų gale, gimstama manau. jei apsikarpai sparnus kuriuos tau davė, tai mokykloj gali juos tik išmokti taisyklingai nusipiešti, ar pasigaminti iš vatos, tačiau jie neskris.
o menas yra sparnai.


o šiaip, tai ką aš išmanau. nieko. gal iš tiesų menininkus visai ne taip suprantu. juk vėjas pučia ne vien iš šiaurės.

Labai gražiai pasakyta.

Imkim tuos žmogus,kurie peržiūri tuos piešinius,ir darbus (komisijos).Dauguma gabių žmogų darbų,praeina pro pirštus,todėl,kad neatitinka kažkokių standartų.Gal.Ir čia vadinama menininko ieškojimu?
Ir visgi visiems neįtiksi,todėl,mokėjimas grožėtis aplinka,ir šiaip,tai daryti,kai pačiam patinka..ir tame matyti grožį,va,čia galima pavadint menu. Nors,man asmeniškai rūpi ir kitų nuomonė.

O darbas,ir ta mokykla apšlifuoja,man rodos,duoda šiek tiek patirties,ir dar daugiau išūgdyt savo galimybes.Ir minčių,kurias gali sudėti į darbus,ir padeda atskirti kas pačiam patinka,o kas ne bent jau man

Nemanau, kad menininku gimstama. Juo tampama. Beje, tikiu tuo, kad wisko galima ismokti.

Mėlynas Vėjas, jei nemokėsi nupiešti proporcingų figūrų, kaip galėsi nupiešti jausmus? Juk tam, kad laužyti taisykles, pirma reikia gerai jas išmanyti. Jų įstaigose ir moko.

Ištverti asmeninius išgyvenimus gali su cigaretėmis, muzika, pykčiais, agresijomis, vaistais, kerštu, klykimu. Gali prisigerti, išgerti savo skaumsą ir ryte jį išvemti. Jei esi menininkas (kvailas pavadinimas), moki išprotėti ir su tuo susigyventi. Tačiau sukurti Kažką yra be proto sunku. Kai stovi su teptuku rankoje, matai baltą kartoną, bet nesuvoki, kaip visa tai, kas tavo galvoje, perkelti į tą apribotą erdvę. Galų gale pabandai, bet dažniausiai pamatai, kad pavaizdavai tik daiktą , nesvarbu kokį, bet tai ne laikas, tai ne įspūdis, tai tik Kažko atvaizdas. Suvokęs tai nebenori piešti, nes matai, kaip tai beprasmiška. Juk laiko užfiksuoti neįmanoma, telieka bandyti pavaizduoti įspūdį, todėl vėl pradedi viską iš naujo...

Menas yra sparnai, sutinku visomis keturiomis, tačiau mokykloje (aišku kalbu ne šiaip apie vidurines ar dailės būrelius) išmoko tais sparnais naudotis, t.y. palengva išmokti jais plasnoti, nepavargti, nesudeginti jų ir galiausiai - pakilti į Dangų

Mėlynas Vėjau, manau ne visai vienodai suprantame darbą. Darbas tai ne tik pamokos meno mokyklose, tai ir vidinės harmonijos paieškos, psichologinis darbas su savimi per kančią bandant išreikšti tai, kas tiesiog verčiasi. Darbas tai ir kūrybinė kančia, ieškant to paties pačiausio potėpio ar judesio. Štai kas yra darbas. Ir menininkui mano nuomone visiškai pakanka to 1 procento talento. Visa kita begalinis darbas.

Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino. (ŠMC siena )

Žaltvykslė rašė:psichologinis darbas su savimi per kančią bandant išreikšti tai, kas tiesiog verčiasi. Darbas tai ir kūrybinė kančia

O be kančios kurti neįmanoma? Kančia, kančia. Pfff.