Mielas, simpatiškas, juokingas ir kandus filmas, skirtas piliečiams, kuriems spengia galvoje nuo pasaulinių burbulų premjerų. Užkabina nuo pat pirmo kadro, kai ponas Džulianas (aktorius Pierce`as Brosnanas) pabunda ir pamato, kad lovoje jis ne vienas. Mąsliai tyrinėja kas tai – berniukas ar mergaitė, atranda ryškų pedikiūrą ir su tokiu meniniu įniršiu pradeda tepti laką ant savo kojų nagų.
Ponas Džulianas Noublas yra samdomas žudikas. Aukštos klasės profesionalas. Toksai vienišas briedis, klajojantis po pasaulį ir natūraliai užbaigiantis kai kokius komercinius sandėrius.
Savo veiksmais jis greitina ekonominius procesus ir yra „rimtas, kaip erekcijos problemos“. Vieną gražią dieną ponas Džulianas pasijunta baisiai vienišas, nes toji diena – jo gimtadienis, o pagal visus horoskopus tą dieną yra labai pažeidžiami netgi samdomi žudikai.
Taigi ponas Džulianas nutaria susirasti draugą.
Potencialus draugas vadinasi Denis Raitas (aktorius Gregas Kinnearis) ir yra toksai tylus nevykėlis. Jo diena prasideda nuo baisių gamtos jėgų įsiveržimo tiesiai į virtuvę, ant kurios stalo jis buvo nutaręs pasimylėti su savo moterimi.
Vietoje meilės ant stalo atsirado natūralus medis su visomis šakomis ir šaknimis. Kaip simbolis viso pakankamai sumauto Denio gyvenimo, kuriame nieko negalima planuoti, nes nežinoma, kas iš to išeis. Artimiausiuose jo planuose – kelionė į Meksiką, kur šviečiasi gana pelningas darbas ir atsiveria kažkokios perspektyvos, gimtinėje visai užsivėrusios.
Ir tokiame beveidyje, žydrais neonais apšviestame Meksikos viešbučio bare jį atranda draugo ieškantis samdomas žudikas.
Taigi, siužete yra du matadorai, kuriuos realybė puola kaip įsiutęs bulius, o jie gyvenimo arenos smėlyje išdarinėja įvairiausius pa, mėgindami išsisukti nuo aštrų ragų dūrių.
Problema viena. Rimta, kaip erekcijos sutrikimai. Reikia dirbti, kai tas darbas taip užknisęs, kad tampa psichologine problema su haliucinacijomis. Džulianas yra profesionalas ir dirbti privalo. Kitaip darbas eliminuos jį iš šio pasaulio.
Denis – irgi profesionalas. Norėtų dirbti, bet neturi ką. Todėl abu kankinasi. Kiekvienas savaip.
Ir ta kankynė yra pakankamai dramatiška, tik abu aktoriai ją vaidina taip, kad norisi be paliovos kikenti. Režisierius Richardas Shepardas kankynės procesą paįvairina miniatiūriniais intarpėliais, tokiomis komiškomis detalėmis, kurios nulemia bendrą filmo nuotaiką.
Štai sėdi nelaimingas žudikas savo gimtadienio vakarą ir žvelgia į grindis, arba į savo sielą iš po neaprėpiamo sombrero, kurio viršutinė dalis styro labai optimistiškai ir sukelia nelabai padorias asociacijas.
Keliauja per prašmatnaus viešbučio holą su alaus buteliu rankose, apranga – maudymosi kelnaitės ir kareiviški batai.
Apskritai, P.Brosnanas vaidina tokį Bondo antipodą, ir tam turi pilną teisę. Šypsosi kaip mandagus krokodilas. Geria „Margaritą“ dešimtimis bokalų. Praranda situacijos kontrolę ir savitvardą. Mėgina atgauti, seksualiai išnaudodamas visas pasitaikiusias damas.
Denis – jo priešingybė. Damų neišnaudoja. Yra tylus, kuklus ir padorus. Su refleksuojančiu supermenu bendrauja atsargiai. Į draugystę abu personažai irgi nepuola stačia galva, pasikalba taip apie tą sumautą gyvenimą su visa tam tinkama psichologija.
Apie tai, kad draugystė yra užkrečiama, pademonstruoja antroje istorijos pusėje ir primena, kad žudikiška romantika yra užkrečiamas dalykas. Ir klerkams šis užkratas yra pavojingas.
Duetas – puikus, meistriškas ir netgi chuliganiškas. Dialogai lengvi, grakštūs ir aštrūs. Nė vieno idioto. Nė vieno kompiuterinio fokuso. Išvada – kūrybinė krizė yra labai nemalonus dalykas. Bet nugalimas.


