Diskusijos svečiuose pas mistrale

Heh. Daugiau niekad nieko n x nesiųsiu. Pažadu. Pastarasis pasiuntimas vos nesibaigė kraujo praliejimu. Gerai, kad turiu klasiokų, kurie, pasirodo, visgi dar rūpinasi manimi. O ranka jau buvo pakelta man virš veido... Kai toks dvimetrinis dėdė stovi prieš tave, įniršio pilnomis akimis, - klaikus jausmas. Ilgiau nei valandą salėje, kur sukiojosi tas žmogus, išbūti nebegalėjau. Vienok, buvau visiškai saugi. Klasiokai nesitraukė nuo manęs daugiau kaip per penketą metrų. Nebyliai, visą vakarą tylėdami, jie nuolankiai sekė mane kiekvienam žingsnį. Net ir draugėms lydint namo, jie ėjo iš paskos, ir kai aš pasakiau likusius pora šimtų metrų pareisianti viena, jie vis tiek sekė tol, kol neįsitikino, kad aš įžengiau pro duris. Sumautas vakaras. Einu matuotis temperatūros.

Heh. Nihilistinė miego svarbos paneigimo akcija. Smagu. Ryte į mokyklą. WooHoo.

O dabar paneigsime interneto svarbą. Iki penktadienio.

Hi hi. Pasidariau veiklus ir visur vos spėjantis žmogus šiandien. Vat taip. Per vieną dieną. Ir šiaip, laiminga. Patekau į chemijos respublikinę olimpiadą. Paskui gavau laišką, kuriame va kas parašyta buvo.

Europos parlamento nario Vytauto Landsbergio biuras organizuoja pažintinę kelionę autobusu į Briuselį. Į šią kelionę kviečiami Vytauto Landsbergio fondo organizuotų moksleivių rašinių konkursų laureatai ir jų lietuvių kalbos mokytojai.
Išvyksime iš Vilniaus vasario 27 d., ankstų rytą (5-6 val.).



Materealu? Velniop.

Tik motina sakė, kad jei rūkyt nemesiu, niekur nevažiuosiu. Tas sunervino šiek tiek. Nors iš dalies - gerai. Ir taip mest laikas.


Gaudo jie mane dėl rūkymo kaip pasiutę. Hrrr. Pikta.

O taip. Rūkau toliau kaip kaminas sėkmingai. Dėl to nuolatos minu direktorės kabineto slenkstį. Visai smagu. Ir kaskart pasižadu neberūkyt pertraukų metu. Ha.

Mano gimdytoją reikia gydyt. Agresija ir pakeltas kumštis man sukelia isterijos priepuolius. Mane irgi reikia gydyt. Vienok, čia ir taip beprotnamio atmosfera tvyro beveik visąlaik pastaruoju metu. Anas padaras nebeturi, kaip kovot su manim, tai žada nepasirašyt tėvų sutikimo kelionei. Ir velniop.

Ryt šimtadienis. Ta proga nusilakuosiu nagus laku Nr. 9, mat kitokio neturiu.

Nenumaldomai artėja daugybės gimtadienių ir alkoholio maratonas. Ketinu pasiduoti jo įtakai. Ha.

Skaitau aš dabar 'Pianolą' Voneguto. Vakar pasiėmiau iš bibliotekos, mat vienas dėdė liepė. Geras veikalas. Trečdalis beliko.

Prie epiteto 'nesveika' mano atžvilgiu beveik pripratau. Štai ką gali padaryt 500 sąvaržėių ant rankų ir kaklo.

Iš trejeto jųjų viena persona padarė konstrukciją - užduotį, kurią įveikiau per penketą minučių. Gimdytojas pusvalandį sugaišo. Ir nieko. Štai ir pykčio priežastis. Vėl ha.


Mano durys ir taip be rankenų. Beliko užmuryt langą ir sienas vata apklijuot.

Jei negrįšiu, neverkit.

Įkurti asociaciją ne taip jau lengva, pasirodo.

Ech. Metas reikštis mano komunikabilumui. Arba daug miegoti, jei mano komunikabilumas pasirodys pernelyg atgrasus personoms, kurių nepažįstu.

Perjungiu maldą į autopilotą.

Fabula pievos.

Sirupas varvekliais.

Nu.

Dar užgek kokį rūpintojėlį. Jei ne pakely, tai bent mintyse

Įvykdyta.

Buvo gėris.

Sveika sugrizus

Į pragarą.
Whahahaha.

Tokias isperas tik ten ir traukia.

O jie sakė, kad tokio psichiškai nesveiko žmogaus, kaip aš, dar nėr matę. Ech.

O ir šiaip. Supratau, kad žmogaus užimamos pareigos dar nieko apie jį nepasako.

- Dobri viečer, pan.
- Pašol *skanumėlis*, mažasis nuopisa.

Kokie tie lenkai antiinternacionalai.

O, tėve, paklausyk
Išėjo tavo sūnūs, kalnais
Mėnesio delčia kopiančiais,
Balnuos nešertų žirgų.

Tėve, pamiršai
suskaityti ką užgyvenai,
menkus dabar pagrabus susiruoši

O tėve, tavo namuos
Netiktai sūnūs, senos lubų dvasios,
Kaukai klojimuos merdėjo.
Nekaltos dukros, skrynias tempdamos,
Paupiuos sumigo.

Pamenu mamą, vaikai negaluojančią.
Kaimynai jos neužtardavo –
Buvai galingas žemvaldys,
Senjoras su vasalais
Ir nuosavais tarnais, tau
kojas nubučiuotas plaunančiais.

Bet kas pasikeitė, kad kraujas nuosavas,
Nelygu svetimas išėjo ir palikai pasenęs vienas vakare?


Ech.

"Užsibarikadavau savo kambary. Nemėgstu sekmadienių. Saulėtų – ypač. Kodėl savaitė turi baigtis su saule, jei šešias dienas prieš tai buvo nyku, šlapia ir ūkanota? Kam gamtoje reikalingi paradoksai? Jei kada nors žudysiuosi ( (: ), darysiu tai sekmadienį. Būtinai."

Kaip labai žmogus turi negerbti savęs, kad perskaitytų svetimus laiškus ir įsirašytų juos į CD?

- Dar kartą rasiu įjungtą PC dieną, tu daugiau jo nematysi.
- Vajė, vajė. Kaip man nepasisekė. Gal nusižudyt?
- Taip, gi tu rašei, kad žudysiesi. Greičiau tas sekmadienis.
- Ania?
- Aš ateisiu nusimyžt ant tavo kapo.

...

Būtų graudu, jei nebūtų juokinga.

Mano naujoji aistra mane žaloja.
O interneto kabelį nukirpo. Dingstu neribotam laikui.