wraith 2007-Geg-31 Ket, 4:54 pm
Laiko man neužtenka ir tikriausiai neužtektų net jei paroje būtų velnias žino kiek tų valandų. Niekada nieko nespėju, ypač šie mokslo metai buvo žiaurūs, mokykla, visi tie užsiėmimai, nd ir taip viskas iš naujo.. Savaitgalis - penktadienį grįžtu pirmiausia gerai išsimiegu, nes savaitės bėgyje to nepadarau, vakare išeinu bent jau į kiemą pasižmonėt arba pažiūriu kokį filmą. Šeštadienį vėl stengiuos gerai išsimiegot ir kartu taip jau psichologiškai pradedu ruoštis artėjančiai, vėl žudančiai savaitei. Žodžiu šeštadienio lieka tik vakaras, na o žiemą ir tas prie pc praleidžiamas. Sekmadienis - mokslai. Apie knygas tai net nekalbu. Perskaitau reikiamas literatūros pamokoms, daugiau nori atsipūst nuo tų visų dalykų. Knyga manęs neatpalaiduoja.
Na šią vasarą tai vėl nežinau, kaip bus su tuo laiku. Žadu mokytis, nes kiti metai jau egzai. Ir padirbėti norisi, galima sakyti laiko vėl sau neturėsiu. Žodžiu ne gyvenimas, o sušiktas egzistavimas. Tikiuosi gyvenime kaikada suprasiu dėl ko.
Kančios beprasmiškumas, o ne kančia - štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... Bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę.