Kažkada nieko neveikdama sugalvojau tokį durną eilėraštuką
Kėdutė mažutė
Kėdutė mokėti dainuoti
Bet kėdutė nesuprasti kodėl ant jos sėdėti
...Ir kėdutė visus nužudyti
________________
Žvakės šviesa. Meilės tamsa. O kodėl tu palikai mane?
Tas pragariškas skausmas, kurį kaupiu širdy
Jis niekad nesiliaus, tu patikėk manim.
Žvakės šviesa. Meilės tamsa. O kodėl tu išdavei mane?
Tas netekties jausmas, kupinas vilčių, kad tu dar sugrįši iš pragaro nasrų.
Žvakės šviesa. Meilės tamsa. Kodėl aš dar stengiuos susigrąžint Tave?
Myliu Tave.....o gal ne? Pasiilgau tavęs... Bet ne!! Nežinau kas daros manyje...
Žvakės šviesa. Meilės paieška. Tai kam aš galvoju apie Tave?
Nenoriu gyventi. Nenoriu numirti
Tik noriu, kad būtum šalia.
Žvakės šviesa. Meilės nėra. Atleisk, jei įžeidžiau tave, bet vistiek... - Myliu Tave
______________________
Norėčiau aš pakilt į orą,
Sėdėti ant balto debesies
Ir žiūrėt į skrajojantį vieną
Saulės spindulio žaismą ant mano peties.
Bet likimas nebūna visiem palankus.
Ypač tokiem velniukam kaip aš.
Ragus man įstatė velnias nuožulnus
Ir nusinešė į bedugnes prakeiktas...!
Sako, svajonės išsipildo.
Kaip norėčiau aš tikėti tuom..
Jei nebūtų siela mano
Pagrobta, džiaugčiaus ir kalbėčiau natom.
Nesakyk, kad rojuj negeriau -
Nepatikėsiu tuom tikrai
Juk ten TU ir tavo draugai
Dūkstat, šėlstat smagiai.
Ne, nereik manęs užjausti,
Neliek ašarų karčių.
Aš tik paprastas velniukas mokantis svajoti
Ir kuris nori pakilt aukštai virš dausų...
____________________
- Sustok!
- Bet aš privalau tai padaryti...
- Kodėl būtent tu ir būtent dabar?
- Tu nesijaudink, viskas bus gerai...
----
Mergina grįžo namo, vaikino neįkalbėjusi TO nedaryti. Savo kambaryje užsidariusi nuo visų, mėgino mintis vyti nuo jo. - Juk viskas bus gerai.. Jis man žadėjo.. - galvojo toji. Mergina jautėsi bejėgė. Negalėjo padėti.
"Šiandien Klaipedėjoe, prie delfiunariumo rastas negyvas paauglys, bandęs išleisti delfinų jauniklius į jūrą..."
Tai radijas pranešė jai reguliuojant stotis
- Ne! To negali būti. Tai turbūt ne jis... Jis sakė, kad viskas vyks sklandžiai.... Ne.., to negali būti..!!
Mergina bandė save apgaudinėti. Jai tai nelabai sekėsi. Griuvo į lovą. Pagalvė pasidarė visa šlapia... Tyras merginos veidas tapo nebemielas. Ji tiesiog susmigo į bedugnę. Vaikinas jai labai daug ką reiškė. Jie draugavo daugiau nei penkis metus. Tiek daug jiem reikia patirti drauge
- Aš negalėsiu sau to atleisti..!
Ji suprato, kad dėl reikalo nerimavo. Norėjo tiesiog šokti pro langą, bet ašaros išsiurbė visą jos energiją...
Bildesys į duris
- Nieko nenoriu matyti - vos ištarė ši
Atsiveria durys...
- Tu verki? Mano draugas žuvo... Deja, nepavyko išlaisvinti delfinų
Mergina sustingo. Jos pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Ji toliau gulėjo apglėbusi pagalvę. Sulaikė kvepavimą. Laukė kas toliau bus.
- Tau viskas gerai? - priėjo prie lovos krašo ir atgręžė merginą į save.
Ji negalėjo atsimerkti. Tai buvo per sunku. Jis net neįsivaizdavo kiek jai teko išgyventi. Jos galvoje buvo sumaištis. Norėjo šaukti, klykti ir kartu apkabinti jį ir karštai pabučiuoti... Merginai buvo per sunki tokių emocijų kaita... Galiausiai ji atsimerkė, nepavyko nusišypsoti tik kvailai išsišiepti. Nežinojo ar pykti ar džiaugtis. Bet tada pamatė jį. Jį - tokį švytintį nerimu ir išekusį. Prakaitas permirgdė drąsuolį. Keletą akimirkų jie žiūrėjo vienas į kitą
- Daugiau niekad šitaip nesielk, arba pasiimk mane kartu.. - mergina apglebė jį karštai. Šis suprato, kad jį myli begalo. Jis jai jautė tą patį. Nuo to laiko jų meilė tik sutiprėjo ir jie džiaugėsi kiekviena diena, lyg tai būtų šventė...
Sujaudina antrasis- apie meilę.Daug stabdžių kurie tik pagerina eilėraštį..Trečias puikiai surimuotas- nežemiška kalba 
o paskutinis turbūt geriausias. Galėtų būti dar ilgesnis ot skaityciau. Kaip "pradedančiajai" neblogai 
iš tikrųjų labai faina tavo kūryba.
![[:)]](./images/smilies/emoticon-0100-smile.gif "Šypsnis")
labai gražu,savita kūryba 
