Bastet 2006-Kov-02 Ket, 10:37 pm
Salman Rushdie "??toni?kos eil?s"
Po London? bastosi dvi spalvingos indų kilm?s b?tyb?s: D?ibrylas Fari?ta, hindi kine k?ręs dievybių vaidmenis ir virtęs arkangelu Gabrieliumi, ir Saladinas ?am?a, reklaminių filmų ?garsintojas, ?iauraus likimo apdovanotas velnio ragais ir kanopomis, mat nors dvide?imt metų i? kailio n?r?si, kad taptų anglu, baltųjų visuomenei taip ir liko svetimas it koks ateivis i? kosmoso. Abiejų sieloje sumai?tis: D?ibrylas prarado tik?jim? (Saladinas - ?mon?, darb? ir turt?) ir suabejojo savo gyvenimo prasme (?am?a - savo kult?rine priklausomybe). ? ?i? kasdieni?k? fantasmagorij?, kand?i? ir sykiu ?iauri?, ?sipina kitos istorijos, kurioms visoms bendra tik?jimo ir abejonių tema. Remdamasis pasakojimais apie prana?o gyvenim? (pakeisti tik kai kurie vardai ir vienur kitur perkelti akcentai), Rushdie i?dr?sta suabejoti Korano neklaidingumu ir prana?o s??iningumu (nors Mahometas, net pavadintas viduram?ių krik??ionių demono Mahoundo vardu, net klystantis ir abejojantis, lieka didis, o prana?o kelio ir islamo gimimo apra?ymas kupinas r?s?ios poezijos). Kita siu?etin? linija susijusi su vargdienių tik?jimu, pasibaigusiu tragedija (kelion? ? Mek? p?s?iomis per Raudon?j? j?r? - tikras atsitikimas). Ir pagaliau dar viena menkai u?maskuota istorija - apie Irano revoliucij? ir ja pasinaudojus? fanati?k? musulmon? ekstremist? Imam?, kurio prototipas - ajatola Chomeinis (akivaizd?iai save atpa?inęs, kaip rodo mirties nuosprendis Rushdie). "??toni?kose eil?se" nebelieka ai?kių ribų tarp g?rio ir blogio, angelai kartais elgiasi kaip velniai, velniai - kaip angelai, vardan idealų daromi bais?s dalykai (l?ktuv? u?grobusių skhų teroristų siu?etin? linija), o meil? nebesiskiria nuo neapykantos. Nykiame ?kanotame Londone rasistinių riau?ių pavidalu prasideda apokalips?.
1988 metais pasirodęs romanas "??toni?kos eil?s" i? kart buvo u?draustas 9 ?alyse. Irano ajatola Chromenis paskelb? S.Rushdie fatv? - mirties nuoprend?. U? jo galv? buvo pa?ad?ta 2,5 milijono dolerių.