kai ateina ziema ir nesiruosia greitai iseita
kai reiia rasyti kontrolini
kai nervinuos, o nervinuosi daznai
kai meluoju ar meluoja kiti
kai zmogus man sako nusiramink, tai mane ir privercia susinervint
kai zmogus sneka apie mirti
kai nei vienas tusinukas neraso
kai viskas nesiseka
kai negaliu uzmigt
kai priverciu kitus kenteti
kai verkiu
kai neturiu su kuo pasneketi kai to reikia
kai ant sirdies buna labai negera
kai fizinio mokytoja ant manes rekia
kai viska uzmirstu
kai nepasiruosiu kontroliniam darbui
kai aukletoja nusisneka
kai namuose nera sokolado
karsto pieno su medumi (tokiu mane kazkada vaikysteje girde)
nekenciu zmoniu, jie tik sukelia skausma ir nori kad kiti kentetu
saves, nes giliai giliai esu geras, draugiskas, mielas ir siltas zmogus, bet kazkodel gyvenime esu labai blogas zmogus
ir t.t. kazkada papildysiu









