Plepėsiai apie viską

idealiu zmoniu nebuna todel myliu save tokia kokia esu ir nenoreciau buti i ka nors pa nasi

Idealiu nera. Kuo toliau, juo labiau tuo isitikinu.

O as ne tik kad neturiu idealo, bet apskritai nera zmogaus, kuris mane bent kuo zavetu. Buna, susitinki nauja asmeni, susipazisti, atrodo, o, koks fainas! Susizavi. Dar keleta kartu susitinki, pakalbi ir nusivyli. Ir taip su visais be jokiu isimciu.

Negalvokit, kad cia varau ant kitu. As ir apie save lygiai taip pat galvoju.

Taaip, idealų ir aš neturiu.. Jie kaip dinozaurai. Išnyko. Regis, anksčiau kažkaip kitaip buvo. Žmonės tikėjo vienokiais ar kitokiais autoritetais. Kas dabar yra autoritetas? Kam sekti abejotinomis pėdomis.. Geriau palikti pačiam jas tokias, kad kiti prisimintų kaip bent neblogą pavyzdį.

scratchcat rašė:Kam sekti abejotinomis pėdomis.. Geriau palikti pačiam jas tokias, kad kiti prisimintų kaip bent neblogą pavyzdį.

O knyga šiais laikais ne autoritetas?

O kokia pvz knyga tavo autoritetas? ;]

AuToMaTiCa rašė:O kokia pvz knyga tavo autoritetas? ;]

N- kartų pakartosiu. Michailo Andrijanovo "Iš gelmių. Kelrodis gyvenimo prasmės beieškantiems."

Man tai atrodo, jog idealas(-ė) ir turi likti idealais, nes kitaip jie nebus jais :roll Kažką čia suvėliau

Nepiskit_proto rašė:Man tai atrodo, jog idealas(-ė) ir turi likti idealais, nes kitaip jie nebus jais.

Tai taip ir yra: jeigu idealas neliks idealu, jis nebus idealas. Žodžių žaismas.

Mr Allan Pinkerton rašė:

scratchcat rašė:Kam sekti abejotinomis pėdomis.. Geriau palikti pačiam jas tokias, kad kiti prisimintų kaip bent neblogą pavyzdį.

O knyga šiais laikais ne autoritetas?

Knygas juk žmonės rašo..