kik, visų pirma arba tu nesupratai ką aš noriu pasakyti, arba as nesupratau ką turi omenyje tu. Visą istoriją aš puikiai žinau. Deja, ekspedicijoje neteko nė karto dalyvauti, tačiau esu kelis kartus dalyvavusi Rasų šventėje, kuri buvo švenčiama pagal XVIII - XIX a. tradicijas. Beje, senovės istorija ir kultūra yra mano hobis, kaip beje suprantu ir tavo. Nepeikiu šitų iš mano minėto laikotarpio atėjusių papročių. Paprasčiausiai žinau, kad jie ;labai smarkiai yra štakoti šsigalėjusios krikščionybės, nepaisant to, kad ji į Lietuvą atėjo pakankamai vėlai. Tačiau buvo laikomasi tokios pozicijos, jog nereikia išrauti senojo tikėjimo. Nereikia griauti šventyklų. Užtenka jose pastatyti altorių, ir pradėti melstis krikščioniškai, o žmonės jau patys pripras. Daug kur taip buvo padaryta. Aišku dar daugiau buvo suniokota ir išnaikinta. Daug kas persipynė su krikščionišku tikėjimu, todėl autentikškumo kai kur liko mažai.
Dabar kas lieča pagonybę. Tu jau man atleisk, tačiau aš nežinau tokios religijos, tokio tikėjimo, kuris vadinasi pagonybė. Žmogus šnekantis apie pagoniškus laikus šneka krikščioniškomis pozicijomis ir standartais. Žinau tik tiek, kad buvo senasis tikėjimas. Latviai, bandantys jį atgaivinti vadina save dievturiais, romuviai save vadina pagonimis. Man šis terminas svetimas ir niekaip nesisieja su senuoju tikėjimu. Paprasčiausiai tai nemūsiškas terminas. Sugalvotas krikščionių. Ir niekaip nesuprantu kaip galima didžiuojantis sakyti, jog tu esi pagonis, kai ši sąvoka yra niekinanti visą senojo tikėjimo esmę [pastaba taikoma ne kažkam konkrečiai, o bendrai].
Šiam kartui tiek pastabų.



