taip išėjo,kad praradau savo senajį el.paštą, o per laika /darbą/gėrimą ir kitus rimtus ir net labai dalykus pamiršau ir slaptažodį... tad nieko kito neliko kaip nauja susikurti...
"Ir nieko, nieko... Panašaus į šį pasaulį..." Bet kaip tik panašu... Į sudaužytas savajas...
ir kam reikėjo viską šitai sukurti?... o po to beveik lengva ranka nubraukti... kam reikėjo kurti tas iliuzijas ir šventas tiesas... aš nesuprasiu niekad to... ir tų pasiteisinimų... prašymų... "negi manai, kad viskas taip greit ima ir pradingsta?"... buvo tavo žodžiai... o dabar...
"Už aukštųjų kalvelių... Už giliųjų marelių..." Guli mano vėlė... Tamsoj pakavota...