Diskusijos svečiuose pas mistrale

Cassiopeia rašė:Nuo pat vaikystės nepaprastai bijau sliekų. Pamačiusi pirmą slieką gatvėje po lietaus krūpteliu, antrą pradedu jausti, kaip pasidaro karšta, o po trečio nebevaldau savęs - apsiverkiu, susiterikuoju, žodžiu, atrodau kaip psichė ir jaučiuosi kaip psichė.

Sorry, bet labai prajuokinai
Pastaruoju metu išryškėjo baimė būt nesuprastai, nepripažintai..Baimė, kad bet kada galiu "sugadinti" reikalus santykiuose su žmonėmis. Sakyčiau, tokia kvaila baimė.

Bijau buti per daug gera xD.
O jei rimciau tai bijau mirties bet labai noriu mirti ;DDD

gyvaciu ziauriai bijau

UruHa O__o rašė:Bijau buti per daug gera xD.
O jei rimciau tai bijau mirties bet labai noriu mirti ;DDD

Kodėl?

Bijau tiltu

dabar nieko nebijau , perskaičiau knyga kaip įveikti baimę , (ir tarp kitko bijoti yra sveika )

o kazin fobijos gali buti paveldimos?

manau genuose tai negali būti užprogramuota.. bet jeigu vaikas auga su tėvų (arba motina) kuris kasdien parodo, sakykim, tamsos baimę, vaikui gali pasirodyti, kad tikrai yra ko ten bijoti ir taip "perimti" tą baimę..
bet jeigu tos baimės tokios, kurių kasdien nesutinki ir vaikai net nesužino apie jų buvimą, manau perimti negali..

Mano tėtis bijo gyvačių,jis tos baimės neparodė niekad,bet ir aš jų bijau,nors gyvatę tik porą kartų gyvenime mačius ir tai uždarytą.

bet žinai,kad tėtis bijo.... bet čia tokios populiarios fobijos įdomu ar labai daug žmonių būtų, kurie mielai paimtų gyvatę į rankas.. net žaltį nemalonu laikyti, o ką jau kalbėti apie nuodingas

Tai tas pasakymas nemalonu laikyt,man netinka... as ja net pamatyt bijau,tai fobija,o ne paprasta baime,ar siaip sleikstulys.

elektrofobija.