Diskusijos svečiuose pas mistrale

Liaukis verkšlenti, pradėk linksmai gyventi!


Važiavau dviračiu namo iš paplūdimio po popietės treniruotės bangose, kai pajutau neįprastą virpėjimą sėdynėje. Ne, pamaniau, aš juk neįsikišau telefono kaip žvakutės. Matyt, kažkas nutiko dviračiui.
Taip ir buvo. Pradurta padanga. Ji visiškai subliūško.
Kaip, po velnių, tai galėjo atsitikti, sudejavau, su tais 2,5 cm. storumo traktoriaus ratais?


[Stepeh Clarke - Tikras mėšlas]


- Per perėją jūs negalėsit važiuoti. Nuo vakar ji vėl uždaryta. Su tokiu žemu lenktyniniu automobiliu jūs ir nepavažiuotumėt.
- Nejau? - tarė Klerfė. - Tu mane suintrigavai.
- Jūs mane taip pat, - atsakė jaunuolis.

[Ė.M. Remarkas - Dangus neturi išrinktųjų]

Apšerkšniję mūsų žiemos
Balta balta kur dairais.
Seka pasakas mažiemus
Mums senelė vakarais.

S.Neris "Senelės pasaka"

Vytautas Račickas-Nebaigtas dienoraštis

-Deivės nebėra. Ji žuvo...
-Žuvo? Kada?
-Prieš dvi savaites. Ant traukinio bėgių...
-Kodėl?-lyg vaikas paklausiau.
Živilė gūžtelėjo pečiais.
-Tą penktadienio pavakarę ji atėjo pas mane, pasiėmė Dodžerį (jis buvo Deivės šuo, bet dėl problemų šeimoje atidavė jį Živilei) ir išėjo pasivaikščioti. Sakė, pas ją atvažiuoja kažkoks Dainius iš Kauno. Tikriausiai neatvažiavo.
Po kelių valandų Dodžis parbėgo vienas...
Kurį laiką negalėjau nė žodžio ištarti. Tik žiūrėjau į pilkšvai baltą, lyg miltuose išsivoliojusį, Deivės Dodžerį.
-Ar tai šitas jos šunelis?-pagaliau paklausiau.
-Taip, šitas,-atsakė Živilė.
Turėtų būti juodas...
-Pražilo. Dodžeris su Deive buvo iki paskutinės akimirkos. Jis vienintelis matė...
-Kaip ji mirė?
Živilė pakėlė akis ir kiek patylėjusi viltingai atsiduso:
-Ne. Kaip iš po traukinio ratų į dangų pakilo baltas balandis.



Ir tada susigraudinau..

paskutinės eilutės iš Robert Walser "Padėjėjas":


Apačioje, ant vieškelio, Jozefas sustojo, išsitraukė iš kišenės Toblerio cigarą, prisidegė jį ir dar kartą atsisuko į namo pusę. Mintyse atsisveikino su juo, ir tada abu nuėjo.




o čia šiaip atsitiktinai atsiverstas 122 psl.
Pradžioje iš visų pastraipų pirmi sakiniai ir visa paskutinė pastraipa:


„Berniukai elgėsi nedrausmingai. Ponia Tobler peikė ilgas mokinių atostogas, kurios neva kaltos dėl visuotinio jaunimo sulaukėjimo.“

„Išgirdęs žodį „ruduo“, Jozefas pajuto jaudulį savo sieloje. Gražusis ruduo ! galvojo jis.“

“Pagaliau jis buvo vyro pavaldinys, o ne moters padėjėjas. Kaip buvo nemalonu kiekvieną porą markių prašinėti iš personos, dėvinčios sijoną.”

“Jis išėjo į paštą. Sode daugybė nuolatinių ir pagalbinių darbininkų kasė žemes ir metė jas į didžiules krūvas. Žemė buvo šlapia, nes neseniai palijo.
“Dar ir požeminė fėjų grota. Ką Tobleris sau galvoja?” – murmėjo Jozefas ir priėjo vieškelį. Iš netoliese esančios smuklės “Pas Rozą”, pro atviras duris veržėsi aitrus degtinės tvaikas. Tai buvo ta vieta, Virzichas pragerdavo savo sutaupytus atlyginimus. Iš čia jis leisdavosi klajoti į “kitą pasaulį”, savo geresniąją dalį palikęs gulėti “Pas Rozą” po stalu!

Vilė rašė:Vytautas Račickas-Nebaigtas dienoraštis

-Deivės nebėra. Ji žuvo...
-Žuvo? Kada?
-Prieš dvi savaites. Ant traukinio bėgių...
-Kodėl?-lyg vaikas paklausiau.
Živilė gūžtelėjo pečiais.
-Tą penktadienio pavakarę ji atėjo pas mane, pasiėmė Dodžerį (jis buvo Deivės šuo, bet dėl problemų šeimoje atidavė jį Živilei) ir išėjo pasivaikščioti. Sakė, pas ją atvažiuoja kažkoks Dainius iš Kauno. Tikriausiai neatvažiavo.
Po kelių valandų Dodžis parbėgo vienas...
Kurį laiką negalėjau nė žodžio ištarti. Tik žiūrėjau į pilkšvai baltą, lyg miltuose išsivoliojusį, Deivės Dodžerį.
-Ar tai šitas jos šunelis?-pagaliau paklausiau.
-Taip, šitas,-atsakė Živilė.
Turėtų būti juodas...
-Pražilo. Dodžeris su Deive buvo iki paskutinės akimirkos. Jis vienintelis matė...
-Kaip ji mirė?
Živilė pakėlė akis ir kiek patylėjusi viltingai atsiduso:
-Ne. Kaip iš po traukinio ratų į dangų pakilo baltas balandis.



Ir tada susigraudinau..

Šios knygos šitie žodžiai labai mane sukrėtė.Juos perskaičiau gal kelis sykius tada kai knygą skaičiau.Lyg atspėjai katrie

Geras bičiulis- lyg angelas žemėje Bėgit ieškoti angelų

Čia iš vienos iš tų knygučių kur visokie gražūs žodžiai su gyvūnų nuotraukomis.