kaip jau ne vieną kartą nutariau - žmonės paviršutiniški padarai, išvaizda pasitinka, charakteriu išlydi, taigi ir pati pradėsiu nuo paviršutiniškų dalykų pasakot. Jei prirašysiu daug, ir kas nros teiksis viską iki galo perskaityti - Dievaži, būsiu matyt, labai laiming aišklausyta.: )
Taigi. Gyvenime sutinka pagal išvaizdą, internete - pagal nick, paveiksliuką, vadinamą avataru ir pagal parašą. Tai nuo to ir pradėsiu. Ką reiškia mano nick? Nieko mandro - tiesiog senas nick buvo Chemical, paskui sekė - ChemicalMe, ir draugas pasakė, kad panašu į ChemiCallMe (Chemi, paskambink man), taigi, pasikeičiau į tokį. Vėliau man visada užbėsindavo taip ilgai rašyti, kai kur net netilpdavo, tai susitrumpinau iki tieisog Chemi, kokia esu ir čia. Taip mane jau įprato vadint ir draugai, ir pažįstami, ir tėvai. Kai kurie - net mokytojai. : )
Avataras. Neteikiu daug reikšmės tam paveikslėliui, todėl man nėra svabru, koks jis bus, tik svabru, kad man būtų gera jį matyti. Kaip gali būti gera žiūrėti į paveiksliuką, puoštą kryžiais? Paprastai. Kam kryžiai reiškia mirtį, o kam - kai ką daugiau. Amžinybę, Jėzų Kristų ir kitus dalykus, kurie daug kam neatrodo labai įdomūs...
Parašas. Irgi neteikiu didelės reikšmės, tad paėmiau tiesiog ištrauką iš dainos (Darius Žvirblis - Nieko naujo).
Kalbant apie mane pačią, apie mano charakterį galiu pasakyti tik, kad gyvenu Vilniuje, man 14 metų (taip,jaunuuutė). Auginu katiną, kuris pavadintas Chemiu, kartais - Chamu, nes tik katinai man patinka iš visų gyvūnų. Pati charakteriu esu panaši į katiną - savarankiška, nepaisau kitų nuomonės, šiku į miltus ir vistiek žiūriu šeimininkams į akis (tėti, jei kada skaitysi,čia apie mūsų santykius : )) . Mano šeima - aš, mama, tėtis, katinas. Ir nieko daugiau. Santykiai su tėčiu yra tobuli, palyginus su santykiais su mama... todėl tėtis dažnai atstoja man ir tą, ir tą.
Žmonėse vertinu nuoširdumą, atvirumą, saikingą ironiją, mokėjimą išklausyti ir išsikalbėti, savarankiškumą ir nuomonės turėjimą ir laikymąsi( beje, ironija - puiki kaukė, kuri persekioja mane, kaip ir nuoširdumas visur ir visada, tad kai kurių mano atsakymų nepriimkit labai rimtai, o priimkit dviprasmiškai. : ))
Dalykas, nuolatos sekiojantis mane, yra subkultūros. Toks, rodos, menkas dalykėlis, kuris visiems rūpi. Kai kurie, net nepažįstami, būna, prieina gatvėj ir klausia, kokiai subkūlturai priklausau vien dėl to, kad turiu mėlynus plaukus, nešioju kerzus, rengiuosi juodai/raudonai/pilkai/baltai/mėlynai, ir tokie klausimai kartais mane net sunervina. Jei žmogus atrodo taip, kaip nori atrodyti, negi būtina jį sprausti į kampą? Nemanau, kad subkultūros yra labai svarbios. Nebruku savęs į rėmus, vadinamus "pankai,gotai,visa kita šūdina dabar jau patapusi pop kultūra". (tikrieji gotai, pankai, metalistai - neįsižeiskit, lenkiuos žemai prieš Jus, jei nenupopsėjote, kaip dabartinė liaudis.)
Būna žmonių, kurie pamatę, kad mano mėlyni plaukai, pradeda galvoti "Jėzau, kaip šitas vaikas sugebėjo TAIP susigadinti plaukus??". Dažniausiai tuos žmones nuraminu, kad dar būna mano plaukai ir žali, jei jiems nuo to geriau, arba - kad mėlynplaukė gimiau. Mano gyvenimą seka ironija, jei kas paklausia, kuo dažau plaukus, dažnai atsakau "Profilaktiškai įkrentu į rašalo balą arba nusiperku 200kapsulių, pasiimu merliaus, užteplioju kapsulėm ir trinu į galvą". Jei kas norėsit klaust, kaip dažau, atsakysiu: Nueinu į fantasmagorija.lt ir nusiperku mėlynų/žalių plaukų dažų ir išsitrenku jais galvą. Tiek to vargo, tik terliūzės daug... Kodėl mėlyna, o ne, sakykim, rožinė? Todėl, kad viskas - vien dėl idėjos, dėl Foje - Mėlyni plaukai, o žali - dėl nuotaikos. Kartais man labiau tinka būti žaliai nei mėlynai, nors pati labai prijaučiu mėlynai spalvai, net ir nuotraukų su žaliais plaukais neturiu...
Tai tiek apie išvaizdą.
Mano charakteris - nenuspėjamas. Nesu itin bendrauti linkęs žmogus, nes manyje nuolat ugnį kurena Ruduo. Turiu vieną gerą draugę, kurią galėčiau vadinti sese, ir kitą - geriausią draugę. Ačiū Jums, nes be Jūsų kažin, ar sugebėčiau išsikapstyti šiuo metu. : )
Kas man patinka? Daug kas. Dievinu skaitymą ir muziką. Kalbant apie muziką, patinka įvairaus stiliaus. Mėgiamiausios grupės, dainininkai: Atika, Arbata, Afiša, Antis, Aktorių Trio, Bora, Arklio Galia, Domantas Razauskas, Pink Floyd, Sex Pistols, The Smiths, Metallica, 3 Doors Down ir pnš. Taip pat patinka Mocartas, net labai, ir kiti klasikai. Pati planuoju ateitį su muzika susiet. : )
Skaitymas - didžiausias malonumas. Mėgiamiausios knygos: E. Wurtzel "Prozaco karta", J.V. Gėtė "Faustas", H. Hesse "Stepių vilkas", Salinger "Rugiuose, prie bedugnės", R. Brautigan "Arbūzų cukruje". Taip pat patinka A. Kamiu ir J. Ivanauskaitės rašyba.
Dar patinka kitų rūšių menai - fotografija, dailė. Žaviuosi S. Dali kūryba. Ir mintim, ypač "There is only one difference between a madman and me. The madman thinks he is sane. I know I am mad." (Yra tik vienas skirtumas tarp bepročio ir manęs. Beprotis galvoja, kad yra nekaltas. Aš žinau, kad esu išprotėjęs").
Kas dar domina? Domina diskusijos. Ypač gan rimtom temom, apie Dievą, apie amžinybę, apie tikėjimą, viltį, gyvenimą, mirtį, nors iš esmės man nesvarbu temos, svarbus pašnekovas.
Žmonės, kurie galvoja, jog aš - satanistė, nurimkit: nežadu valgyti kačiukų pietums ir šuniukų vakarienei. : )
Jei jums daug lemia nuotrauka, gaudykit:

Aš-kairėje.
Jei turite noro, turite priežastį, rašykit PM, rašykit čia, rašykit bet kur. Ir:
Visuomet esu pasirengus išklausyti Jūsų nuomonę, pastabas, pagyrimus, atsakyti į klausimus - nesvarbu, kas tai būtų, man įdomu tai, ką Jūs manote, taip kad drąsiai klauskite, rašykite ir skleiskite aplinkui tai, kas Jums atrodo verta pasklisti internete. : )






