Diskusijos svečiuose pas mistrale

Aš bijau gyventi
Nes neišeis taip ,kaip noriu
Aš bijau gyventi
Nes manęs tokio nieks nenori

Aš bijau ir nors viskas netikra
Ir tas laikinas spurdėjimas širdies
Aš bijau savęs iš tikro
Ir dar daug ko išties…

Bijau žmonių,nes jie kitokie
Kitokie negu aš „vilnonis“
Bijau jausmų,nes jie
Gali mane išduoti.

Bijau, jog gal nereikalingas
Kaip gyvas padaras; suabejočiau…
Bijau jog tas vaidinimas klaidingas
Man nusibodo išties; tačiau…

Bijau, kad gal teks suklupti
Ir reiks sunkiai keltis
Lyg ir noriu pabūti,
O gal ir nereikia „veltis“?

Kas parashe<autorius>?

Atsiliepėt

Atsiliepėt į gilų skausmą
Į šnabždesį liudnos širdies
Į vienatvės tylų gausmą
Į balsą nevilties

Gal tai tik gausmo aidas?
Gal tik myražą aš matau?
Tikėsiu,jog nelikimo klaidos
Atnešė tą laišką kurį savo rankose laikau

Tikėsiu jog tai ta kibirkštis
Dar galinti ižiebti ugnį
Jog su liepsna šviesia
Nebus baisi gyvenimo bedugnė

Sausoj vienatvės dykumoj
Palis gaivinantis lietus
Ir pražydės tuštybių platumoj
Dvi naujos gėlės...
Pakvips medus…

paradox rašė:Kas parashe<autorius>?

Autorius aš jug tai neįrodoma

Rapls, autorius tu, ar ne - įrodoma

Antrojo kūrinio pirmasis stulpelis labai patiko, žodžiai vienas paskui kitą liejosi, ir visas kūrinys patiko. Pirmąjame ne visur supratau mintį, ir ką tuo norėjai pasakyti. Na šiaip, skaitoma

antras tai visai nieko.
o pirmas tai ne itin. tiek minčių dėstymas tiek pačios mintys.. tokios gana išsiblaškiusios, ir šiaip rodo, dar dieles paieškas. neapsisprendimą. jeigu pradėtum Pastebėti ženklus pasaulyje, ir šiaip viską kas jame slypi šalia bėgimo ir žmonių audringo gyvenimo, atsirastų daug supratimo, del kurio neturėjimo dabar kankiniesi.
nors čia gal ne man sakyt, ri gal išvis ne į temą, bet jei apie kūrybą tai sakau, pirmas ne itin.

Tikrai neturiu tikslo dėti nesavo parašytų ; taigi mano
Ir tikrai nesiekiu kažkokio tai tobulumo ar minčių "kokybės" ,tiesiog užplūdo mintys,ranka paėmė pieštuka ir .........istorija.

Vakaras

Sėdžiu prie lango namuos
Besikeičiančia gamtą stebiu
Tuščia dangaus skliautuos
Ir tuščia tyla už lango girdžiu

Suka vėjas balto sniego sūkurį
Sūkurį balta, mano kieme
Temsta vis po truputi
Kambary manam ir lauke

O į žeme vakaras atėjo
Toks tylus ir ramus
Mėnulis danguj patekėjo
Ir apšvietė baltus laukus

Širdy ramu pasidarė
Jau už lango naktis
Miegas duris pradarė
Ir aš užmerkiau akis

Grazu siaip, bet labai jau iprasta, nuwalkiotos tokios eiles. Nenori pabandyt idomesnio kurimo? Kad butu kazkas netiketo, galbut juokingo, jog butu ispudingiau... Dabar perskaiciau, nium tik siaip grazu, ir tiek, bet jokio ispudzio nepaliko...

Chmm mano mintys be įspūdžio?nejuokingos?nuvalkiotos? eech sutinku.vadinas tokį gyvenu gyvenima
Klaida
Kiekviena padryta klaida
Tai pamoka ateičiai
Jei tik ji neliko nepastebėta
Ar lyg sapnas tuoj pamirštas

Jūra klaidų be priežasties
Tai silpnumas neturint vilties
Pasiryžimai ,siekiai,tikslai
Užmiršti ne šiaip išties

Klaida- bloga savęs kontrolė
Susikaupimo stygius ,užmarštis
Neįsijautimas į duotą rolę
Kurią reikėtų tau atlikt

Klaida dar bus atsitiktinumas
Viskas ką išgyveni naujai
Tai bandymas "klusnumo"
O gal jau pamiršai?

Klaida-apsileidimas
Nenoras praustis švariai
Žmogau, jug tai pasirinkimas
Ir iš dalies kaltė priklauso tau

Klaida- kvailumas
Nors būna tai retai
Svarstyti-malonumas
Suklyst- vieni juokai


Minės tik tą
Jūs pasodinkit ant mano kapo medį
Aš būsiu jam trąša
Prasmės lengvesnės gyvenime
Tikrai nebuvo niekada

Tai paprasta ir lengva
Tai tinginio nauda
Kitos prasmės pasauly jiems
Tikrai nebuvo niekada

Tas medis oš,šlamės
Ir gal gamins deguonį
Pasaulį truksta jo labai
Ir net stropiems darbštuoliams

Tas medis bus kaip malka,šiluma
O paukščiams geras namas
Jei nenulauš jo jauno
Padykes vaikas tapęs chamu

Kūnas irs lėtai
Ir medis augs iš lėto
Užteks drėgmės iš žemės
Dangaus to giedro ir saulėto

Manes jug žmonės neminės
Minės tik tvirtą medį
Minės tik tą kurs pasodino jį
O ne tą , kurs tręšė

Arabella rašė:Grazu siaip, bet labai jau iprasta, nuwalkiotos tokios eiles. Nenori pabandyt idomesnio kurimo? Kad butu kazkas netiketo, galbut juokingo, jog butu ispudingiau...

Rimuotų anegdotų užsinorėjai?

Rapls, perskaičiau ir šiuos darbus ir jau pradėjo patikti tas naturalumas ir paprstumas

Poezija visai nieko,taciau su skyryba visai prasti reikalai.

Poezija visai nieko,taciau su skyryba visai prasti reikalai.

Taip, prisipažįstu ko nemoku ,tai nemoku


Atsisveikinu

Jums ir apie jus (Poetams) ir jų (kritikams-(ėms) )

Gražios jūsų eilės
Griebia už širdies
Skaitant tysta seilė
Ir aš noriu to paties
To paties jautrumo
Ir minties gelmių
Nuoširdaus kruopštumo
Žodžių įmantrių
Įnešti noriu gėrį
Ir nuotaikos giedros
Tegu jis nuolat čia žėri
Jau gana manosios tamsos
Tegu nesvyra jūsų rankos
Rašant eiliuotai mintis
Margų žodžių-lankos
Pasirinkit tai kas tik tiks
O aš išeinu jau į niekur
kur buvau jau nevienus metus
Nebetrugdysiu,bent tiek dar
Atsiras vietos laisvos.
Savo neviltį pakasiu
Po medžio šaknimis giliai
Jau turbūt čia neatsirasiu.
Džiaugsmas,gėris tegu viešpataus čionai!

Tokį šlamštą vadinti poezija, tai tas pats, kaip Minedą vadinti dainininku. Nors žinoma, kiekvienam savo. Bukumas šiais laikais madingas.