Pavasario naktimis mėgstu pagulėt ant geležinkelio bėgių. Žiūrių į skylėtą dangų... Ir mano kelnės skylėtos... Koks ryšys tarp žmogaus ir dangaus! Bet štai ateina traukinys, ir aš traukiuos į šalį. Užtat ir negerbiu savęs. Kitas nepasitrauktų. Tokiems šiandien – dangus.